Kiekvienas vaikas yra skirtingas. Kartais mokantis, bendraujant su kitais ar susidūrus su emociniais sunkumais prireikia papildomos pagalbos.
Mūsų mokykloje dirba specialistai, kurie padeda mokiniams įveikti sunkumus, stiprinti gebėjimus ir jaustis saugiai mokyklos bendruomenėje.
Nereikia laukti, kol sunkumai taps dideli. Jeigu kyla klausimų ar nerimo dėl vaiko savijautos, mokymosi ar elgesio, kviečiame kreiptis ir ieškoti sprendimų kartu.
Nuo ko pradėti?
Jeigu problema susijusi su konkrečia pamoka ar mokymosi situacija, pirmiausia verta pasikalbėti su dalyko mokytoju.
Jeigu sunkumas platesnis – susijęs su vaiko savijauta, santykiais klasėje, elgesiu ar pasikartojančiomis problemomis – geras pirmas kontaktas yra klasės vadovas.
Jeigu reikia specializuotos pagalbos, galima kreiptis į mokyklos specialistus.
Socialinė pedagoginė pagalba
Socialinė pedagoginė pagalba
Socialinis pedagogas padeda mokiniams įveikti bendravimo, elgesio, mokymosi ir prisitaikymo mokykloje sunkumus. Jo tikslas – padėti vaikui jaustis saugiai, sėkmingai mokytis, ugdyti socialinius įgūdžius ir kurti gerus santykius su aplinkiniais.
Kada verta kreiptis?
- Kai vaikas patiria patyčias, konfliktus ar sunkiai sutaria su bendraamžiais.
- Kai kyla elgesio, mokyklos lankymo ar mokymosi motyvacijos sunkumų.
- Kai vaikui sunku pritapti klasėje ar prisitaikyti prie mokyklos aplinkos.
- Kai šeimos ar socialinės aplinkybės turi įtakos vaiko savijautai ir mokymuisi.
- Kai tėvams reikia patarimo dėl vaiko elgesio, bendravimo ar socialinių sunkumų.
Kaip teikiama pagalba?
Socialinis pedagogas individualiai konsultuoja mokinius ir jų tėvus, dirba su mokinių grupėmis, organizuoja prevencines veiklas ir bendradarbiauja su mokytojais bei kitais specialistais.
Pagalba teikiama atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, laikantis konfidencialumo principo.
Susipažinkite su socialiniais pedagogais
Psichologinė pagalba
Mokyklos psichologas padeda mokiniams geriau suprasti savo jausmus, įveikti emocinius, bendravimo ir mokymosi sunkumus, stiprinti pasitikėjimą savimi bei kurti sveikus santykius su aplinkiniais.
Psichologinė pagalba skirta ne tik tada, kai kyla rimtų problemų. Kartais pakanka pokalbio, kad vaikas ar jo tėvai geriau suprastų situaciją ir atrastų tinkamą sprendimą.
Kada verta kreiptis?
- Kai vaikas patiria nerimą, baimę, liūdesį, stresą ar sunkiai valdo emocijas.
- Kai vaikui sunku susirasti draugų, pritapti klasėje, kyla konfliktų ar patyčių.
- Kai sumažėja mokymosi motyvacija, pasitikėjimas savimi ar atsiranda sunkumų mokykloje.
- Kai pastebimi vaiko elgesio ar nuotaikos pokyčiai, uždarumas, nenoras eiti į mokyklą.
- Kai vaikas išgyvena sudėtingas gyvenimo situacijas, pavyzdžiui, artimojo netektį, tėvų skyrybas ar kitus pokyčius.
- Kai tėvams kyla klausimų dėl vaiko emocinės raidos, elgesio, auklėjimo ar santykių šeimoje.
Kaip psichologas gali padėti?
Psichologas individualiai konsultuoja mokinius, prireikus dirba su mokinių grupėmis ar klasėmis, padeda įvertinti kylančius sunkumus ir ieškoti jų sprendimo būdų.
Taip pat konsultuoja tėvus ir mokytojus, bendradarbiauja su kitais mokyklos specialistais, o sudėtingesniais atvejais padeda ieškoti papildomos specialistų pagalbos.
Ar gali kreiptis tėvai?
Taip. Tėvai gali kreiptis ir be vaiko, norėdami pasitarti dėl jo savijautos, elgesio, mokymosi motyvacijos ar tarpusavio santykių. Nebūtina iš anksto žinoti problemos priežasties – kartais pirmasis pokalbis ir padeda ją geriau suprasti.
Ar pokalbiai konfidencialūs?
Psichologinė pagalba teikiama gerbiant vaiko ir šeimos privatumą. Pokalbių informacija saugoma laikantis profesinės etikos ir teisės aktų reikalavimų. Konfidencialumas turi ribas, ypač kai kyla grėsmė vaiko ar kitų asmenų saugumui.
Nuo ko pradėti?
Jeigu nerimaujate dėl vaiko savijautos arba tiesiog norite pasitarti, galite kreiptis į mokyklos psichologą.
Mokyklos psichologė – kontaktai ir informacija
Specialioji pedagoginė pagalba
Kiekvienas vaikas mokosi skirtingu tempu ir būdu. Kai kuriems mokiniams dėl individualių ugdymosi poreikių reikia papildomos specialistų pagalbos, pritaikytų mokymosi metodų ar specialių mokymo priemonių.
Specialusis pedagogas padeda vaikui įveikti ugdymosi sunkumus, stiprinti mokymosi gebėjimus, ugdyti savarankiškumą ir sėkmingai dalyvauti ugdymo procese.
Kada verta kreiptis?
- Kai vaikui nuolat sunku skaityti, rašyti, skaičiuoti ar suprasti mokomąją medžiagą.
- Kai mokymosi sunkumai išlieka, nors vaikas stengiasi ir gauna mokytojo pagalbą.
- Kai vaikui sunku įsisavinti informaciją įprastais mokymo būdais.
- Kai vaikui dėl individualių poreikių gali reikėti pritaikytų mokymo metodų, užduočių ar priemonių.
- Kai tėvams ar mokytojams kyla klausimų, kaip padėti vaikui mokytis pagal jo gebėjimus.
Kaip specialusis pedagogas gali padėti?
Specialusis pedagogas padeda įvertinti vaiko mokymosi galias ir sunkumus, parenka tinkamus mokymosi būdus bei teikia individualią ar grupinę pagalbą.
Pagalba gali būti teikiama per specialiąsias pratybas, o prireikus – ir pamokų metu. Specialusis pedagogas taip pat konsultuoja mokytojus ir tėvus, padeda pritaikyti mokymo medžiagą, užduotis bei ugdymo procesą prie individualių mokinio poreikių.
Ar gali kreiptis tėvai?
Taip. Jei pastebite, kad vaikui mokytis sunkiau nei įprastai, galite kreiptis patarimo. Nebūtina iš anksto žinoti sunkumų priežasties ar turėti nustatytų specialiųjų ugdymosi poreikių vien tam, kad pasitartumėte.
Specialusis pedagogas gali padėti suprasti, kokia pagalba vaikui būtų naudinga ir kokių veiksmų reikėtų imtis.
Kaip organizuojama pagalba?
Jeigu vaikui reikalinga nuolatinė specialioji pedagoginė pagalba, jo ugdymosi poreikiai vertinami nustatyta tvarka, dalyvaujant mokyklos Vaiko gerovės komisijai ir prireikus pedagoginei psichologinei tarnybai.
Tėvai įtraukiami į pagalbos organizavimo procesą. Pagalba planuojama atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir specialistų rekomendacijas.
Nuo ko pradėti?
Jei nerimaujate dėl vaiko mokymosi sunkumų, pirmiausia galite pasikalbėti su klasės vadovu, dalyko mokytoju arba kreiptis į mokyklos specialųjį pedagogą.
Svarbiausia – laiku pastebėti sunkumus ir kartu rasti vaikui tinkamiausius mokymosi būdus.
Daugiau apie specialiąją pedagoginę pagalbą
Logopedo pagalba
Logopedas padeda mokiniams, patiriantiems kalbos, kalbėjimo, komunikacijos, skaitymo ir rašymo sunkumų. Jo tikslas – lavinti vaiko kalbinius gebėjimus, padėti aiškiau reikšti mintis, geriau suprasti informaciją ir sėkmingiau mokytis.
Logopedo pagalba skirta ne tik jaunesniems vaikams, kurie netaisyklingai taria garsus. Ji gali būti reikalinga ir vyresniems mokiniams, kurių kalbos sunkumai turi įtakos skaitymui, rašymui, bendravimui ar mokymuisi.
Kada verta kreiptis?
- Kai vaikui sunku taisyklingai tarti garsus arba jo kalba nepakankamai aiški.
- Kai vaikui sunku sklandžiai reikšti mintis, sudaryti sakinius ar papasakoti apie įvykius.
- Kai vaikui sunku suprasti žodinius paaiškinimus, instrukcijas ar sudėtingesnę kalbą.
- Kai vaikas patiria skaitymo sunkumų, painioja raides, sunkiai jungia garsus į žodžius.
- Kai rašydamas nuolat daro panašaus pobūdžio klaidų, praleidžia ar keičia raides.
- Kai tėvams ar mokytojams kyla klausimų dėl vaiko kalbos raidos, komunikacijos ar su kalba susijusių mokymosi sunkumų.
Kaip logopedas gali padėti?
Logopedas įvertina vaiko kalbinius gebėjimus ir sunkumus, parenka tinkamus pagalbos būdus bei organizuoja individualias, pogrupines ar grupines pratybas.
Pratybų metu lavinamas garsų tarimas, kalbos supratimas, žodynas, rišlioji kalba, skaitymo ir rašymo gebėjimai pagal individualius mokinio poreikius.
Logopedas taip pat bendradarbiauja su mokytojais, specialiuoju pedagogu ir kitais specialistais, kad vaikui būtų lengviau mokytis.
Ar gali kreiptis tėvai?
Taip. Jei pastebite vaiko kalbos, skaitymo ar rašymo sunkumų, galite kreiptis į logopedą pasitarti.
Logopedas gali padėti suprasti, ar pastebėti sunkumai susiję su kalbiniais gebėjimais, kokios pagalbos vaikui gali reikėti ir kaip tėvai galėtų prisidėti prie jo pažangos namuose.
Kaip organizuojama pagalba?
Mokykloje logopedinė pagalba teikiama pagal mokinio individualius poreikius ir nustatyta tvarka priimtus sprendimus.
Logopedas dirba su mokiniais pagal sudarytą užsiėmimų tvarkaraštį. Prireikus bendradarbiaujama su mokyklos Vaiko gerovės komisija ir pedagogine psichologine tarnyba.
Svarbi pagalbos dalis – logopedo, mokytojų ir šeimos bendradarbiavimas bei nuoseklus įgytų gebėjimų stiprinimas.
Nuo ko pradėti?
Jeigu nerimaujate dėl vaiko kalbos, skaitymo ar rašymo gebėjimų, galite pasikalbėti su klasės vadovu, mokytoju arba kreiptis į mokyklos logopedą.
Nebūtina iš anksto žinoti sunkumų priežasties – pirmasis pokalbis gali padėti suprasti, ar reikalinga papildoma pagalba.
Logopedė Reda Galčienė
46B kabinetas, III aukštas
Daugiau apie logopedo pagalbą mokykloje
Vaiko gerovės komisija
Vaiko gerovės komisija (VGK)
Vaiko gerovės komisija – tai mokyklos specialistų ir pedagogų komanda, kuri rūpinasi mokinių saugumu, emocine gerove, ugdymosi poreikiais ir tinkamos pagalbos organizavimu.
Komisija padeda spręsti sudėtingesnes situacijas, kai reikalingas kelių specialistų bendradarbiavimas, individualus pagalbos planas ar papildomas vaiko ugdymosi poreikių vertinimas.
Vaiko gerovės komisijos tikslas – ne bausti ar kaltinti, o kartu su vaiku, jo šeima ir mokyklos darbuotojais ieškoti geriausių sprendimų.
Kada verta kreiptis?
- Kai vaikas patiria nuolatinių mokymosi sunkumų ir įprastos mokytojų pagalbos nepakanka.
- Kai kyla pasikartojančių elgesio, bendravimo ar emocinių sunkumų, kuriems spręsti reikia kelių specialistų pagalbos.
- Kai vaikas patiria patyčias, smurtą, nesijaučia saugus mokykloje arba pats savo elgesiu kelia pavojų kitiems.
- Kai vaikas dažnai praleidžia pamokas, vengia mokyklos ar patiria sunkumų joje prisitaikydamas.
- Kai įtariami specialieji ugdymosi poreikiai arba reikia peržiūrėti vaikui teikiamą pagalbą.
- Kai tėvai ir mokytojai kartu ieško sprendimo, tačiau reikalingas platesnis specialistų įsitraukimas.
Kaip Vaiko gerovės komisija gali padėti?
Komisija nagrinėja mokinio situaciją, aptaria jo stiprybes, patiriamus sunkumus ir jau taikytas pagalbos priemones.
Prireikus komisija gali:
- Koordinuoti psichologo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo, logopedo ir kitų specialistų bendradarbiavimą.
- Organizuoti mokiniui reikalingos pagalbos planavimą ir stebėti jos veiksmingumą.
- Atlikti pirminį mokinio ugdymosi poreikių vertinimą.
- Siūlyti kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl išsamesnio vertinimo.
- Teikti rekomendacijas dėl ugdymo pritaikymo, mokymosi aplinkos ar papildomos pagalbos.
- Padėti mokyklai ir šeimai susitarti dėl bendrų veiksmų vaiko gerovei užtikrinti.
Ar gali kreiptis tėvai?
Taip. Tėvai gali kreiptis į mokyklą dėl vaiko patiriamų sunkumų ir prašyti, kad būtų įvertintas papildomos pagalbos poreikis.
Nebūtina laukti, kol situacija taps sudėtinga. Jei ankstesnės pagalbos priemonės neveikia arba nežinote, kaip toliau padėti vaikui, verta pasitarti su mokyklos specialistais.
Kaip organizuojama pagalba?
Vaiko gerovės komisija, gavusi informaciją apie mokinio sunkumus, įvertina situaciją ir pagal savo kompetenciją organizuoja jos aptarimą.
Į pagalbos planavimo procesą įtraukiami tėvai, mokytojai, pagalbos specialistai ir, atsižvelgiant į amžių bei brandą, pats mokinys.
Sutariama, kokia pagalba reikalinga, kas ją teiks ir kaip bus vertinami rezultatai. Prireikus bendradarbiaujama su kitomis švietimo, socialines ar sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis.
Informacija apie vaiką ir jo šeimą tvarkoma laikantis asmens duomenų apsaugos bei konfidencialumo reikalavimų.
Nuo ko pradėti?
Jeigu vaikui kyla sunkumų, kurių nepavyksta išspręsti įprastomis priemonėmis, galite kreiptis į klasės vadovą, mokyklos pagalbos specialistus arba administraciją.
Jie padės išsiaiškinti, ar reikalingas Vaiko gerovės komisijos įsitraukimas ir kokie būtų tolesni veiksmai.
Ar kreipimasis į VGK reiškia, kad vaikui bus nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai?
Ne. Kreipimasis į Vaiko gerovės komisiją savaime nereiškia, kad vaikui bus nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Komisija nagrinėja įvairius su vaiko mokymusi, saugumu ir gerove susijusius klausimus. Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas yra tik viena iš jos veiklos sričių.
Daugiau apie mokyklos Vaiko gerovės komisiją
Visuomenės sveikatos priežiūra
Visuomenės sveikatos specialistas rūpinasi mokinių sveikatos stiprinimu, sveikos gyvensenos ugdymu, ligų ir sveikatos rizikos veiksnių prevencija bei padeda užtikrinti sveikatai palankią mokyklos aplinką.
Specialistas bendradarbiauja su mokiniais, tėvais, mokytojais ir mokyklos administracija, padėdamas spręsti su vaikų sveikata susijusius klausimus.
Kada verta kreiptis?
- Kai kyla klausimų dėl vaiko sveikatos priežiūros ar sveikatos stiprinimo mokykloje.
- Kai vaikas serga lėtine liga, pavyzdžiui, diabetu, astma ar epilepsija, ir jam reikalinga individualiai organizuojama pagalba mokykloje.
- Kai reikia aptarti gydytojo rekomendacijų įgyvendinimą ugdymo proceso metu.
- Kai kyla klausimų dėl vaiko mitybos, fizinio aktyvumo, asmens higienos, miego ar kitų sveikos gyvensenos įpročių.
- Kai tėvams reikia informacijos apie užkrečiamųjų ligų prevenciją, sveikatos saugą ar mokykloje vykdomas sveikatinimo veiklas.
Kaip visuomenės sveikatos specialistas gali padėti?
Specialistas stebi ir analizuoja mokinių sveikatos rodiklius, konsultuoja sveikatos stiprinimo bei ligų prevencijos klausimais, organizuoja sveikatos ugdymo veiklas.
Taip pat padeda koordinuoti gydytojų rekomendacijų įgyvendinimą mokykloje, dalyvauja organizuojant mokiniams, sergantiems lėtinėmis ligomis, reikalingą pagalbą ir pagal savo kompetenciją prisideda prie pirmosios pagalbos organizavimo.
Ar gali kreiptis tėvai?
Taip. Tėvai gali kreiptis dėl mokinio sveikatos priežiūros mokykloje, prevencijos, sveikos gyvensenos ar individualių sveikatos poreikių.
Ypač svarbu informuoti mokyklą, jei vaikas turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių ugdymo metu reikalingos specialios sąlygos, priežiūra ar pagalba.
Kaip organizuojama pagalba?
Mokykloje visuomenės sveikatos priežiūra organizuojama bendradarbiaujant su Druskininkų savivaldybės visuomenės sveikatos biuru.
Jeigu mokinys serga lėtine liga ir jam reikalinga pagalba ugdymo metu, mokykla kartu su tėvais ir atsakingais specialistais organizuoja individualius poreikius atitinkančią pagalbą, vadovaudamasi gydytojų rekomendacijomis ir mokyklos nustatyta tvarka.
Vaikui susirgus ar patyrus traumą mokykloje, darbuotojai veikia pagal nustatytą pirmosios pagalbos, reagavimo ir tėvų informavimo tvarką.
Svarbu žinoti
Visuomenės sveikatos specialistas nepakeičia šeimos gydytojo ar kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų. Jis neatlieka gydytojo funkcijų ir neskiria gydymo.
Jeigu vaikui mokykloje staiga pablogėja sveikata ar įvyksta nelaimingas atsitikimas, būtina nedelsiant informuoti mokyklos darbuotoją. Esant skubios medicinos pagalbos poreikiui, kviečiama greitoji medicinos pagalba.
Nuo ko pradėti?
Jeigu turite klausimų dėl vaiko sveikatos priežiūros, saugumo ar individualių sveikatos poreikių mokykloje, galite kreiptis tiesiogiai į visuomenės sveikatos specialistę arba mokyklos administraciją.
👤 Vilija Žadeikienė
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
📞 +370 645 54 517
✉️ Vilija.zadeikiene@druskininkuvsb.lt
Visuomenės sveikatos specialistė – kontaktai, darbo laikas ir dokumentai
Mokinio padėjėjo pagalba
Mokinio padėjėjas padeda vaikams, kuriems dėl individualių ugdymosi poreikių sunku savarankiškai dalyvauti pamokose, mokyklos veiklose ar atlikti kasdienes užduotis.
Pagalbos tikslas – sudaryti vaikui galimybes mokytis kartu su kitais, jaustis saugiai, dalyvauti mokyklos gyvenime ir palaipsniui ugdyti savarankiškumą.
Mokinio padėjėjas neatlieka užduočių už vaiką – jis padeda vaikui jas atlikti pačiam pagal jo galimybes.
Kada gali būti reikalinga pagalba?
- Kai vaikui dėl individualių poreikių sunku savarankiškai įsitraukti į pamokų ir kitų ugdymo veiklų procesą.
- Kai reikia pagalbos pasiruošiant pamokoms, naudojantis mokymosi priemonėmis ar atliekant mokytojo paskirtas veiklas.
- Kai vaikui sunku savarankiškai judėti, orientuotis mokyklos aplinkoje ar naudotis techninės pagalbos priemonėmis.
- Kai reikalinga pagalba atliekant kasdienes savitarnos, savitvarkos ar maitinimosi veiklas.
- Kai dėl individualių poreikių vaikui reikia papildomos pagalbos bendraujant, įsitraukiant į bendras veiklas ar laikantis sutartų elgesio taisyklių.
Kaip mokinio padėjėjas gali padėti?
Mokinio padėjėjas pagal nustatytus vaiko poreikius:
- Padeda dalyvauti pamokose ir kitose ugdymo veiklose.
- Padeda pasiruošti reikiamas mokymosi priemones, prireikus perskaito tekstą ar padeda užsirašyti informaciją.
- Padeda judėti, orientuotis mokyklos aplinkoje ir atlikti kasdienes veiklas.
- Padeda vaikui bendrauti, bendradarbiauti ir įsitraukti į klasės bei mokyklos bendruomenę.
- Padeda laikytis individualiai sutartų elgesio ir savireguliacijos strategijų.
- Bendradarbiauja su mokytojais ir švietimo pagalbos specialistais, įgyvendindamas jų rekomendacijas.
Ar gali kreiptis tėvai?
Taip. Jeigu pastebite, kad vaikui dėl individualių poreikių sunku savarankiškai dalyvauti ugdymo procese, galite kreiptis į klasės vadovą, mokyklos specialųjį pedagogą arba Vaiko gerovės komisiją.
Specialistai padės išsiaiškinti, kokios pagalbos vaikui reikia ir ar tikslinga svarstyti mokinio padėjėjo pagalbos skyrimą.
Kaip organizuojama pagalba?
Mokinio padėjėjo pagalba skiriama pedagoginės psichologinės tarnybos vadovo arba mokyklos vadovo sprendimu, atsižvelgiant į mokinio ugdymosi poreikius.
Pagalba gali būti skirta vienam mokiniui arba mokinių grupei. Jos pobūdis ir apimtis priklauso nuo nustatytų poreikių.
Pagalbos organizavimą koordinuoja mokyklos Vaiko gerovės komisija, bendradarbiaudama su mokytojais, švietimo pagalbos specialistais ir šeima.
Kuo mokinio padėjėjas skiriasi nuo mokytojo ar specialiojo pedagogo?
Mokytojas organizuoja ugdymą, moko ir vertina mokinio pasiekimus. Specialusis pedagogas padeda įveikti ugdymosi sunkumus, parenka ir taiko specialiosios pedagoginės pagalbos būdus.
Mokinio padėjėjas padeda vaikui praktiškai dalyvauti ugdymo procese ir kasdienėse mokyklos veiklose pagal nustatytus poreikius.
Jo tikslas – ne pakeisti mokytoją ar nuolat atlikti veiklas už vaiką, bet padėti vaikui tapti kuo savarankiškesniam.
Nuo ko pradėti?
Jeigu manote, kad jūsų vaikui galėtų būti reikalinga mokinio padėjėjo pagalba, pirmiausia pasikalbėkite su klasės vadovu, specialiuoju pedagogu arba mokyklos Vaiko gerovės komisija.
Kartu bus galima aptarti vaiko sunkumus, jau taikomas pagalbos priemones ir tolesnius veiksmus.
Daugiau apie mokyklos Vaiko gerovės komisiją
Kaip gauti pagalbą?
Kiekvienas vaikas gali susidurti su mokymosi, bendravimo, emociniais ar kitais sunkumais. Svarbiausia – nelikti su jais vieniems ir laiku kreiptis pagalbos.
Mokykla ir šeima bendradarbiauja siekdamos suprasti vaiko poreikius, rasti tinkamiausius sprendimus ir padėti jam sėkmingai mokytis bei jaustis saugiai.
1. 💬Pasikalbėkite
Jeigu pastebite, kad vaikui kyla sunkumų, galite kreiptis į klasės vadovą, dalyko mokytoją arba tiesiogiai į atitinkamą pagalbos specialistą.
Nebūtina iš anksto žinoti problemos priežasties ar tiksliai nuspręsti, kokios pagalbos reikia. Pirmasis pokalbis gali padėti tai išsiaiškinti.
2. 🔍Aptarkite situaciją
Kartu su mokytoju ar pagalbos specialistu aptariami vaiko patiriami sunkumai, jo stiprybės, poreikiai ir galimos priežastys.
Svarbu išgirsti ir paties vaiko nuomonę, suprasti, kaip jis jaučiasi ir kokios pagalbos tikisi.
3. 🤝Sutarkite dėl pagalbos
Atsižvelgiant į vaiko poreikius, sutariama dėl tinkamų pagalbos priemonių ir tolesnių veiksmų.
Kartais pakanka mokytojo ar vieno specialisto pagalbos. Sudėtingesniais atvejais įtraukiami keli specialistai arba mokyklos Vaiko gerovės komisija.
Jeigu reikia, pagalba organizuojama bendradarbiaujant su kitomis švietimo ar sveikatos priežiūros įstaigomis.
4. 📈Stebėkite pažangą
Mokykla ir šeima bendradarbiauja vertindamos, ar suteikta pagalba vaikui naudinga.
Aptariama, kas pasikeitė, kokie sunkumai išliko ir ar reikia koreguoti pagalbos būdus.
Pagalba – ne vienkartinis sprendimas, o bendras procesas, kurio centre yra vaiko gerovė.
Nežinote, į ką kreiptis?
Jeigu nesate tikri, kuris specialistas galėtų padėti, susisiekite su klasės vadovu arba mokyklos administracija. Jums padės rasti tinkamą kontaktą.
Svarbu: jei vaikas patiria smurtą, patyčias ar kyla grėsmė jo saugumui, nelaukite įprasto pagalbos organizavimo proceso – nedelsdami informuokite mokyklos darbuotojus. Esant tiesioginiam pavojui, skambinkite 112.
Mokyklos kontaktai
📍 Adresas: Ateities g. 13, LT-66301 Druskininkai
📞 Telefonai: +370 615 98996, +370 313 45703
✉️ El. paštas: saules.rastine@smok.lt
Jei vaikas patiria patyčias ar konfliktą
Kiekvienas vaikas turi teisę mokykloje jaustis saugus ir gerbiamas. Konfliktai tarp vaikų kartais neišvengiami, tačiau patyčios, žeminimas, grasinimai ir smurtas nėra toleruojami.
Jeigu vaikas pasakoja apie patyčias, bijo eiti į mokyklą ar pastebite nerimą keliančių jo elgesio ar savijautos pokyčių, svarbu reaguoti, išklausyti vaiką ir padėti jam gauti pagalbą.
Kaip atskirti konfliktą nuo patyčių?
Konfliktas paprastai kyla tarp vaikų, kurių galimybės apginti savo interesus yra panašios.
Patyčios – tai tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama pažeminti, įskaudinti ar kitaip pakenkti kitam žmogui, kai egzistuoja jėgos ar įtakos persvara.
Patyčios gali būti:
- Žodinės – pravardžiavimas, grasinimai, užgauliojimas, žeminimas.
- Fizinės – mušimas, spardymas, stumdymas, daiktų gadinimas.
- Socialinės – tyčinis atstūmimas, izoliavimas, gandų skleidimas.
- Elektroninės – įžeidžiančios žinutės, žeminančio turinio skelbimas internete, grasinimai ar kenkimas reputacijai.
Net ir vienkartinis smurto ar grasinimų atvejis reikalauja suaugusiųjų reakcijos.
Ką daryti tėvams?
- Išklausykite vaiką. Ramiai pasikalbėkite, leiskite jam papasakoti, kas nutiko. Nekaltinkite jo dėl patirtų patyčių.
- Parodykite palaikymą. Paaiškinkite, kad niekas neturi teisės jo žeminti ar skriausti ir kad padėsite spręsti situaciją.
- Išsiaiškinkite aplinkybes. Pasiteiraukite, kas, kur ir kada įvyko, ar buvo liudininkų. Elektroninių patyčių atveju išsaugokite įrodymus.
- Informuokite mokyklą. Kreipkitės į klasės vadovą, socialinį pedagogą ar mokyklos administraciją. Jei situacija rimta arba kyla pavojus vaikui, nelaukite.
- Palaikykite ryšį su mokykla. Pasidomėkite, kokių veiksmų imamasi ir ar vaikas jaučiasi saugus.
Jeigu vaikas prašo „niekam nesakyti“
Vaikas gali bijoti, kad pranešus apie patyčias situacija pablogės.
Išklausykite jo baimes ir paaiškinkite, kad suaugusiųjų pareiga – pasirūpinti jo saugumu. Aptarkite, kam ir kaip pranešite apie situaciją, kad vaikas jaustųsi išgirstas ir palaikomas.
Kaip į patyčias reaguoja mokykla?
Mokyklos smurto ir patyčių prevencijos tvarka numato aiškius veiksmus.
🛑 1. Pastebėjus ar įtarus patyčias
Mokyklos darbuotojas nedelsdamas stabdo netinkamą elgesį, suteikia emocinę paramą nukentėjusiam mokiniui, užregistruoja įvykį ir informuoja klasės vadovą arba atsakingą specialistą.
Klasės vadovas aiškinasi situaciją, kalbasi su jos dalyviais ir stebi jų elgesį.
🗣️ 2. Patyčioms pasikartojus
Organizuojami individualūs pokalbiai su situacijos dalyviais, socialiniu pedagogu ir mokinių tėvais.
Toliau stebima situacija ir siekiama sustabdyti netinkamą elgesį.
🤝3. Patyčioms nesiliaujant
Klasės vadovas kreipiasi į mokyklos Vaiko gerovės komisiją ir inicijuoja jos posėdį.
Komisija pagal savo kompetenciją padeda koordinuoti tolesnę pagalbą ir spręsti sudėtingesnę situaciją.
Svarbu: šie etapai nereiškia, kad rimto smurto ar grėsmės atveju reikia laukti, kol patyčios pasikartos. Vaiko saugumu būtina pasirūpinti nedelsiant.
Ką daryti, jeigu situacija nesprendžiama?
Jeigu patyčios tęsiasi arba vaikas nesijaučia saugus, kreipkitės į mokyklos administraciją, geriausia raštu.
Nurodykite konkrečius įvykius, kada ir kam apie juos pranešėte, ir paprašykite aptarti, kokių papildomų veiksmų bus imamasi vaiko saugumui užtikrinti.
Jeigu mokyklos priemonės neveiksmingos, galima kreiptis į Druskininkų savivaldybės administraciją arba, pagal situacijos pobūdį, į vaiko teisių apsaugos specialistus.
Jeigu vaikas pats tyčiojasi iš kitų
Svarbu neignoruoti tokio elgesio. Pasikalbėkite su vaiku, išsiaiškinkite situaciją, aiškiai įvardykite nepriimtino elgesio ribas ir bendradarbiaukite su mokykla.
Tikslas – ne tik sustabdyti žalingą elgesį, bet ir padėti vaikui suprasti jo pasekmes, prisiimti atsakomybę bei mokytis tinkamo bendravimo.
Nuo ko pradėti?
Apie pastebėtas ar patiriamas patyčias galite pranešti bet kuriam mokyklos darbuotojui. Taip pat galite tiesiogiai kreiptis į klasės vadovą, socialinį pedagogą ar administraciją.
Jeigu kyla tiesioginė grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, skambinkite 112.
Socialiniai pedagogai – kontaktai ir informacija
Mokyklos smurto ir patyčių prevencijos tvarka
Jei vaikui sunku emociškai
Vaikai ir paaugliai, kaip ir suaugusieji, patiria nerimą, liūdesį, pyktį, baimę, nusivylimą ir kitus sudėtingus jausmus. Tai natūrali augimo dalis. Tačiau kartais emociniai sunkumai tampa tokie stiprūs, kad vaikui reikia papildomo supratimo, palaikymo ar specialistų pagalbos.
Vaikai ne visada pasako tiesiai, kad jiems sunku. Apie savijautą jie dažnai praneša savo elgesiu, todėl svarbu pastebėti pasikeitimus ir juos suprasti, o ne vien vertinti.
Kaip atpažinti, kad vaikui gali būti sunku?
Atkreipkite dėmesį, jeigu vaikas:
- Dažnai atrodo liūdnas, nerimastingas, išsigandęs ar prislėgtas.
- Tampa uždaresnis, vengia bendravimo, atsiriboja nuo draugų ar šeimos.
- Dažniau pyksta, susierzina, verkia arba neįprastai stipriai reaguoja į kasdienes situacijas.
- Nebenori eiti į mokyklą, praranda susidomėjimą anksčiau patikusiomis veiklomis.
- Patiria miego, apetito ar energijos pokyčių.
- Skundžiasi galvos, pilvo ar kitais negalavimais, kurių priežastis nėra aiški.
- Pradeda sunkiau susikaupti, mokytis arba pastebimai pasikeičia jo mokymosi rezultatai.
- Dažnai save nuvertina, sako, kad yra niekam tikęs, niekam nerūpi arba nieko nesugeba.
Vienas iš šių požymių nebūtinai reiškia rimtą problemą. Svarbu atkreipti dėmesį į pokyčių stiprumą, trukmę ir tai, kiek jie veikia vaiko kasdienį gyvenimą.
Kaip tėvai gali padėti?
💬 1. Pradėkite nuo pokalbio
Pasirinkite ramią akimirką ir pasidomėkite, kaip vaikas jaučiasi.
Vietoje „Kas tau vėl negerai?“ galima paklausti: „Pastebėjau, kad pastaruoju metu esi liūdnesnis. Gal nori papasakoti, kas vyksta?“
Nespauskite vaiko iš karto atsiverti. Kartais jam reikia laiko pajusti, kad gali kalbėti saugiai.
❤️ 2. Išklausykite ir priimkite jausmus
Neskubėkite taisyti situacijos, dalyti patarimų ar menkinti vaiko išgyvenimų.
Tokios frazės kaip „Nėra čia ko liūdėti“ ar „Kitiems dar blogiau“ gali paskatinti vaiką užsisklęsti.
Geriau pasakyti: „Suprantu, kad tau dabar sunku. Galime kartu pagalvoti, kas padėtų.“
🤝 3. Ieškokite sprendimų kartu
Pasikalbėkite, kas vaikui kelia daugiausia sunkumų ir kokios pagalbos jis norėtų.
Kartais gali padėti poilsis, sumažintas krūvis, aiškesnė dienotvarkė, pokalbis su mokytoju ar pasikeitimai kasdienėje aplinkoje.
Svarbu, kad vaikas jaustųsi ne vien problemos objektu, o sprendimų dalyviu.
🌱 4. Kreipkitės pagalbos, kai jos reikia
Jeigu emociniai sunkumai tęsiasi, stiprėja arba trukdo vaikui mokytis, bendrauti ar užsiimti įprastomis veiklomis, verta pasitarti su mokyklos psichologu arba sveikatos priežiūros specialistu.
Nebūtina laukti, kol situacija taps rimta.
Kaip mokykla gali padėti?
Mokyklos psichologas gali padėti vaikui suprasti savo emocijas, įveikti sunkumus ir atrasti tinkamesnių būdų su jais tvarkytis.
Pagalbos gali kreiptis ir tėvai, norintys pasitarti dėl vaiko savijautos, elgesio ar tarpusavio santykių.
Prireikus psichologas bendradarbiauja su mokytojais, socialiniu pedagogu ir kitais specialistais arba rekomenduoja papildomą pagalbą už mokyklos ribų.
Ką daryti, jei vaikas nenori kalbėtis ar kreiptis į psichologą?
Neskubėkite spausti ar kaltinti. Vaikas gali bijoti, gėdytis, nepasitikėti suaugusiaisiais arba tiesiog nežinoti, kaip papasakoti apie savo jausmus.
Paaiškinkite, kad psichologo pagalba nėra bausmė ar ženklas, jog su juo kažkas negerai.
Galite pirmiausia patys pasikonsultuoti su specialistu ir aptarti, kaip geriausia padėti vaikui.
Kada pagalbos reikia nedelsiant?
Ypač rimtai reaguokite, jeigu vaikas:
- Kalba apie nenorą gyventi, savižudybę ar savęs žalojimą.
- Tyčia save žaloja arba grasina tai daryti.
- Išgyvena stiprią emocinę krizę ir negali jaustis saugus.
- Patiria smurtą ar kitą tiesioginę grėsmę.
Tokiais atvejais svarbiausia vaiko saugumas. Nepalikite jo vieno, jeigu gresia tiesioginis pavojus, ir nedelsdami kreipkitės skubios pagalbos telefonu 112.
Jeigu tiesioginio pavojaus nėra, bet nerimaujate dėl vaiko saugumo ar psichikos sveikatos, neatidėliokite profesionalios pagalbos ir kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistus.
Kur dar galima kreiptis pagalbos?
📞 Vaikų linija – 116 111
Nemokama emocinė parama vaikams ir paaugliams.
📞 Jaunimo linija – 0 800 28888
Nemokama emocinė parama jaunimui visą parą.
📞 Tėvų linija – 0 800 90012
Nemokamos psichologų konsultacijos tėvams vaikų auklėjimo, emocijų, elgesio ir santykių klausimais.
Nuo ko pradėti?
Jeigu nerimaujate dėl vaiko emocinės savijautos, galite kreiptis į mokyklos psichologą, klasės vadovą ar kitą vaikui pažįstamą ir patikimą mokyklos specialistą.
Svarbiausia, kad vaikas žinotų: jo jausmai yra svarbūs, jis gali apie juos kalbėti ir neprivalo su sunkumais tvarkytis vienas.
Mokyklos psichologė – kontaktai ir informacija
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Jeigu vaikui kyla sunkumų mokykloje, pirmiausia galite pasikalbėti su klasės vadovu arba tiesiogiai kreiptis į atitinkamą pagalbos specialistą.
Nebūtina iš anksto žinoti, kokios pagalbos reikia. Mokyklos darbuotojai padės išsiaiškinti situaciją ir nukreips pas tinkamą specialistą.
Taip. Tėvai gali kreiptis į mokyklos psichologą dėl vaiko emocinės savijautos, elgesio, mokymosi motyvacijos ar santykių su aplinkiniais.
Galite pirmiausia pasikonsultuoti patys, net jeigu vaikas dar nėra pasirengęs kalbėtis su psichologu.
Taip. Pagalbos specialistai privalo gerbti vaiko ir šeimos privatumą, laikytis profesinės etikos ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
Informacija apie vaiką gali būti perduodama tik turint teisėtą pagrindą ir tiek, kiek būtina pagalbai organizuoti ar vaiko saugumui užtikrinti.
Konfidencialumas nėra absoliutus – pavyzdžiui, kai kyla grėsmė vaiko ar kitų asmenų saugumui, gali būti būtina informuoti atsakingus asmenis ar institucijas.
Pirmiausia pasikalbėkite su vaiku ir dalyko mokytoju. Kartu pabandykite išsiaiškinti, kokios užduotys vaikui kelia sunkumų ir kokia pagalba jau buvo išbandyta.
Jeigu sunkumai išlieka, galima kreiptis į klasės vadovą, specialųjį pedagogą ar kitus mokyklos specialistus.
Ne kiekvienas mokymosi sunkumas reiškia, kad vaikui reikalinga specialioji pedagoginė pagalba – kartais pakanka papildomų mokytojo paaiškinimų, konsultacijų ar kitokių mokymosi būdų.
Ne. Vaiko gerovės komisija sprendžia įvairius su mokymusi, emocine savijauta, elgesiu, saugumu ir mokyklos lankymu susijusius klausimus.
Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas yra tik viena iš jos veiklos sričių. Pats kreipimasis savaime nereiškia, kad vaikui bus nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai.
Kai vaikui reikalinga kompleksinė kelių specialistų pagalba, papildomas ugdymosi poreikių vertinimas arba kai anksčiau taikytos pagalbos priemonės nėra pakankamai veiksmingos.
Komisijos tikslas – kartu su šeima ir mokyklos specialistais rasti vaikui tinkamiausią sprendimą.
Pirmiausia pabandykite suprasti priežastį. Nenoras eiti į mokyklą gali būti susijęs su mokymosi sunkumais, santykiais su bendraamžiais, patyčiomis, nerimu ar kitais išgyvenimais.
Ramiai pasikalbėkite su vaiku, nekaltinkite jo ir nevertinkite situacijos vien kaip nenoro mokytis.
Jeigu problema kartojasi, verta pasitarti su klasės vadovu, socialiniu pedagogu ar psichologu.
Išklausykite vaiką, parodykite, kad juo tikite, ir informuokite mokyklą.
Apie patyčias galite pranešti klasės vadovui, socialiniam pedagogui arba mokyklos administracijai. Pagal mokyklos patvirtintą tvarką darbuotojai privalo reaguoti į įtariamas patyčias, o įvykis turi būti užregistruotas.
Jeigu patyčios kartojasi ar vaikas nesijaučia saugus, kreipkitės į mokyklos administraciją dėl tolesnių veiksmų.
Neskubėkite jo spausti. Vaikas gali jausti baimę, nepasitikėjimą ar tiesiog nežinoti, kaip papasakoti apie savo sunkumus.
Paaiškinkite, kad psichologas yra žmogus, kuris gali padėti geriau suprasti jausmus ir išgyvenimus.
Tėvai gali pirmiausia patys pasikonsultuoti su mokyklos psichologu ir aptarti, kaip geriausia pasiūlyti pagalbą vaikui.
Jeigu sunkumai išlieka arba stiprėja, pakartotinai kreipkitės į pagalbą teikiantį specialistą ar klasės vadovą.
Aptarkite, kas jau buvo išbandyta, kokių pokyčių pastebėta ir kokios papildomos pagalbos gali reikėti.
Prireikus galima inicijuoti pagalbos priemonių peržiūrą, įtraukti kitus specialistus ar Vaiko gerovės komisiją.
Svarbiausia – pagalbos veiksmingumą vertinti pagal vaiko savijautą, poreikius ir realią pažangą, o ne vien pagal tai, ar pagalba formaliai suteikta.



